-
Meniu

Riboto leidimo airiškas viskis iš Writers’ Tears. Trigubos distiliacijos 60% „Single Pot Still“ ir 40% „Single Malt“ viskių derinys, pirmiausiai brandintas amerikietiško burbono statinėse, o po to papildomai 12 mėnesių „ice wine“ statinėse iš Kanados (bendradarbiaujant su Inniskillin Winery iš Niagaros, Ontario). Tai pirmasis toks žingsnis Airijos viskio istorijoje, suteikiant jam intensyvių saldžių ir tropinių vaisių aromatų ir vertinamas dėl originalumo.
Kvapas - gaivūs persikų, abrikosų ir prieskonių niuansai su „pot still“ aromatu
Skonis - gėliškas, riešutų ir ąžuolo natų derinys, su saldžiais vaisių akcentais
Poskonis – vaisių kompotas (mangų, ličių) su subtiliu saldumu iš ice wine statinių
Bernard ir Rosemary Walsh, vedini idėjos sukurti tobulą viskį, 1999 metais įkūrė Walsh Whiskey. Kūrėjai bendradarbiauja su skirtingais savo sričių profesionalais, norėdami išsiaiškinti, kaip skirtingi grūdai, viskio stiliai ir mediena sąveikauja tarpusavyje, sukurdami galutinę viskio išraišką. Bernard ir Rosemary ieško ne tik geriausių distiliatų Airijoje, tačiau ir statinių, kurios atkeliauja iš net keturių pasaulio kampelių. Perfekcionizmas ir svajonių siekimas įtakojo dviejų super-premium airiškų viskių – The Irishman ir Writers‘ Tears, atsiradimą. Abu šie prekiniai ženklai siūlo unikalius skonio profilius, atkuriant tradicinius airiško viskio receptus iš XIX amžiaus, kitaip vadinamo „auksine Airijos viskio distiliavimo era“.
XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžia buvo aukso era ne tik airiškam viskiui, bet ir žymiems airių romanistams, poetams ir dramaturgams. Tuo metu, Airijos viskio baronai protestavo prieš distiliavimą „Coffey Stills“ (dabar vadinamu „Column Stills“) distiliatu, nes jį laikė prastesniu. Vadinamasis „Airiško viskio šampanas“ –„Pot Still“ ir grūdinio viskio mišinys, kai abu distiliuojami „Copper Pots“ puoduose – buvo laikomas aukščiausios klasės viskiu. Jis buvo mėgiamas daugelio žymių Airijos rašytojų dėl kreminės tekstūros bei daugialypio skonio charakterio. Buvo sakoma, jog šis viskis jiems taip patikdavo, jog ragaudami jie verkdavo iš laimės, o jų ašaros buvo iš viskio. Writers‘ Tears (liet. „rašytojo ašaros“) – tai kritikų įvertinti ir daugybę apdovanojimų pelnę viskiai, menantys XIX amžiaus Airijos laikus.
